...Musu laika uzpuste ziema,
Ledo rumais virto miskai.
Kas pazadins is miego ir ugni ikurs,
Kai sugaus pranasysciu ragai?
Kas nespejo prabusti ausroj,
Ugnyje prareges pirmakart.
Ka pamato akis issiilgus tiesos,
Ka lupos nori istart.

Kiekviena akimirka tartum paskutine.
Laiko neskaiciuoja nei zeme, nei dangus.
Liko tik sirdis viena isdegintoj krutinej.
Plaka tiktai bugnai vel i kova kviecia mus.

Musu laukia kazkas tolumoj,
Tai ne zmones ir ne zirgai.
Tai seseliais pavirte, juodai nusidaze
Galingi pasaulio stulpai.
Ar isdrystum y praraja sokt?
Ar pakeltum akis y mane?
Savo gyvybe iskeistum y tai,
Ka troskai zinot visada?

Ar tai teisybe?
Ar tai vienatve?
Ar tai tikrove?
Ar tai laisve?

Musu pedos laiko zenklai.
Tai tik dulkes ir pelenai.
Kiek beeitum pirmyn atsisukes atgal
Saule ugny pamatai.
Kur mus veda kranklio pati,
Baigias kelias ir stoja tyla.
Pilkapiu vejais pavirsta naktis.
Tai musu mirties valanda.

Kiekviena akimirka galbut paskutine.
Laiko neskaiciuoja nei zeme nei dangus.
Viskas, ka turi tiktai sirdis tavoj krutinej.
Viskas, ka zinojai iki siandien nesvarbu.