Vardan tu, kurie krito, neleide uzgest iki ryto,
Ugnim grudine valia, tamsoj pasilikt negali.
Vardan tu, kurie lauke, vilkais stauge.
Atgal nerado sau kelio stovejo tvirtai iki galo.

Ir imk mano balta zirga melna.
Kraujo delna zenkla nori paslepti randa.
Begale metu pavirto i sauja saltinio vandens, ledinio vandens.
Ir tark medzio varda, vejo varda.
Astru karda prasme randa kelias i kranta
Begale zingsniu i niekur ir vis dar ant koju. I prieky! I prieky! Pirmyn!

Vardan tu kurie nese,
Ugnim vardus uzrase,
Vardan praradusiu viska,
Akiu sviesa tebetviska...

Vardan paskutinio laso,
Gyvybe mirties atsipraso,
Iseina i vakarus saule,
Pirmyn. I ana pasauli...