Žaizdos negyja, nes nėra vilties sugrįžti namo,
Kalbos netyla, sėjančios baimę kario galvoj.
Svetimas kraštas, tolimas kelias, žemė juoda,
Mūšis parodys, kokia gi lietuviško plieno galia...

Pulk, Kirsk ir Žudyk!
Priešą Parklupdyk!

Pergalės gydo žaizdas, primena randai klaidas,
Dainos sudėtos įamžina vyrų narsiausių kovas.
Žemė prisimena kraują, pavirtusį pievom nykiom,
Karo keliai paženklinti žirgo kanopom juodom.

Skomantas vedė jotvingių pulkus per Pinsko žemes,
Dūmais paleido kas dega, atlygino bočių skriaudas,
Traidenį, Kernavės valdovą, rusas ilgai dar atmins,
Prakeiktas ne kartą už mirtinus žygius narsus karvedys...